blogumas

blogumas
blogùmas sm. (2)blogas. 1. prastumas, negerumas: Už gerą blogumù mokas Rod. 2. nedorumas: Kitas ne iš blogùmo, o iš durnumo blogai padaro Sb. 3. Skdt liesumas: Blogùmas jų karvių – skūra ir kaulai! Jnšk. 4. R319, K, Sdk silpnumas, alpulys: Ar jam blogùmas koks užėjo? Skr. Suėmė mane toks blogùmas – tampė vemti Jnšk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • blogumas — blogùmas dkt. Kóks blogùmas kẽlio! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • abuojybė — sf. (1) Š, abuojỹbė (2) BŽ279 1. blogumas, bjaurumas: Abuojybė, ne darbas, kai šalta miške Trgn. 2. scom. Rk bjaurybė, nedorėlis, akiplėša: Ot abuojybė – įlindo daržan ir išėdė kopūstus Užp. Ar neisi namo neerzinęs šunų, tu abuojybe! Jž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsalti — 1 apsalti intr. 1. B, N, K, Š, Auk, Pg pasidaryti saldžiam, saldesniam: Gerai apsãlo toj broga Azr. Apsmukinau ruginių miltų, paturėjau apdengtus pusdienį, kad apsaltų Tvr. Ir šulinėse vanduo apsalnąs LTR(Vdk). Saldus buvo [cukrus]: gabaliuką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blogastis — blõgastis, ies sm. (1) blogumas: Ans visokių blõgasčių datyręs, t. y. priklasčių J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blogesė — blogẽsė sf. (2) blogybė, blogumas: Jau man tokia blogẽsė (apie savijautą) užė[jo] Tvr. Jau prie manęs kokia blogẽsė pristojo Tvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blogis — blõgis sm. (2) 1. blogumas: Stebuklinėse pasakose visada susikerta blogis ir gėris rš. Prityrus visokio gėrio, tenka žmogui ir blõgio paragauti Š. 2. negerumas, silpnumas: Man toks blõgis užejo Tvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blogovė — sf. (1) Trgn, Vlk blogumas, nelaimė: Nei tos gerovės, nei tos blogovės, gyveni, ir tiek Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blogumeinia — sf. (1) didelis blogumas: Tai blogumeinia to kelelio! Rod …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blogystė — blogỹstė sf. (2) K blogumas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išputėti — 1. intr. Gršl, Vgr, Vb išnykti, pražūti, niekais nueiti: Visi Banio turtai daba išputėjo Všk. Sodas baigia išputėt: senosios obelės nušalo, jaunosios nudžiūvo RdN. Seniau laukiniai karveliai miške burbuliuoja, daba išputėjo, nebėr Lnkv. Senis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”